Lemtingas skrydis

Tai buvo skrydis, pakeitęs mano gyvenimą. Kai dar buvau jaunas ir entuziastingas JAV kareivis, tarnavau Talibane už priešo linijos, mūsų vadintoje „Raudonojoje zonoje“. Gyvenimas ten išties buvo sunkus. Kasdien matydavau, kaip nuo nuolatinių mūsų ir sukilėlių susišaudymų miršta nekalti žmonės. Per kiekvieną susišaudymą aš pats netekdavau draugų ar pažįstamų. Pamenu, kaip man grįžus iš ten, su niekuo nebendravau daugelį mėnesių, kol pagaliau suvokiau, jog reikia gyventi toliau.

Įvykis, pakeitęs visą mano likimą, buvo vienas nelemtas skrydis per Talibano sukilėlių lyderio slaptavietę. Mes buvome septyniese. Aš – komandos kapitonas Matas, pilotas Styvas, eiliniai: Lukas, Denis, Menis, Alas ir Saimonas. Visi mes buvome gerai ištreniruota specialiųjų karo pajėgų komanda. Pamenu, kaip keliavome iš JAV bazės, kuri buvo įsikūrusi Afganistano pakraštyje, su savimi gabendamiesi ypatingą stiprų arsenalą. Tai turėjo būti slapta misija, bet jie mus pastebėjo.

Skrydis buvo ilgas ir varginantis. Pulti ruošėmės tamsoje. Vos pasiekus Talibano sukilėlių lyderio vilą, priešų prožektorius mus pastebėjo. Kilo sąmyšis. Šimtai kulkų lėkė tiesiai į mus. Kritome. Įšsigandęėmėme melstis ir staiga viskas aprimo. Jaučiau skausmą ir girdėjau cypimą savo ausyse. Tuo metu prisiminiau savo draugę, su kuria tiek nugyventa. Jutau, jog ji čia, šalia, glosto man galvą ir užmerkia akis. Apėmė tyla ir šaltis. Žinojau, kad čia aš ir baigsiu savo nuodėmių pilną gyvenimą. Tik staiga išgirdau balsą, kuris man buvo pažįstamas. Taip, tai buvo pilotas Styvas. Jis bandė žadinti kiekvieną iš mūsų. Priėjęs ir prie mano kūno, jis pasakė: „velnias, kapitone, Jūsų... Jūsų... Jūsų kojos...“. Pilotui nereikėjo pabaigti sakinio. Mačiau, kaip atrodė mano kojos, tiksliau, jų nebuvo. Karys mane paėmė ir davė savo pistoletą. Lengvai ginkluoti pasislėpėme už medžių. Tuzinas talibaniečių, kurie buvo geriau už mus apsiginklavę, ieškojo dingusio piloto. Kamuojamas stipraus skausmo, kviečiau per raciją pagalbą. Apalpau. Atsibudau po tris mėnesius trukusios komos. Man papasakojo, kaip pilotas paaukojo savo gyvybę, gindamas mane susišaudyme ir kad mane išvežė iš „Raudonosios zonos“ kažkoks talibantietis. Dabar aš čia, karo štabe, esu maršalas ir vadovauju kovai prieš sukilėlius. Tikiuosi surasti tą talibanietį ir jam padėkot.

Renaldas Barkauskas

Zusammenfassung:

Die Kurzgeschichte "Der letzte Flug" handelt von den Erlebnissen eines Piloten während seines letzten Afghanistan-Einsatzes. "Der Flug war lang und elend" resümiert der Protagonist. Das Flugzeug stürzt im Feindgebiet ab und seine Rettung verdankt er außer einem Kameraden auch einem talibanischen Kämpfer. Die Geschichte ist, obgleich sie vom Krieg handelt, ein Plädoyer für eine friedlichere Welt und soll zeigen, dass auch in extremen Situation Menschlichkeit eine große Rolle spielt.

Skrydis

                             Kodėl taip atsitinka, jog mes pavėluojame, nesuspėjame. Į šį klausimą atsakydamas Tomas papasakojo asmeninę istoriją.

                     Į savo darbą jis žiūri labai rimtai. Vaikinas nori pasiekti karjeros aukštumas. Ir vieną dieną jam atsiranda puiki galimybė. Viršininkas siunčia jįį Paryžių, kur vyks svarbus susitikimas. Jo metu bus renkamas kvepalų reklamos veidas. Vaikino užduotis, padaryti taip, jog filmavimui būtų atrinkti jų firmos modeliai.

Tomas reklamą kuria ypatingai kruopščiai, nori parodyti kuo daugiau savo sugebėjimų. Kolegos jaučia jo susirūpinimą, baimę ir puikiai supranta, koks svarbus jam tas skrydis. Apie jį vaikinas kalba kiekvieną dieną ir kartais net pasvajoja, kas būtų, jei jam pasisektų. Ta diena jau rytoj. Tomas jaučiasi pasirengęs ir viską kuo puikiausiai suplanavęs. Skrydis iš Vilniaus į Paryžių – jo kelias į sėkmę.

Ryte, staiga pabudęs, vaikinas iš visos gerklės surinka: „o ne!“. Jis suvokia, kad pramiegojo. Ta2iau Tomas nepraranda vilties ir nusprendžia pabandyti suspėti. Žaibiškai apsirengęs, pagriebia krepšius ir lekia pro duris. Aplinkui jis daugiau nieko nepastebi. Vaikinas įšoka į taksi, kuris lekia tiesiai į oro uostą ir netgi pažada vairuotojui papildomą užmokestį, jei šis išdrįs viršyti greitį. Galų gale Tomui atvykus į oro uostą, jo veidas prisipildo nusivylimo, kai oro uosto darbuotoja ramiu balsu praneša, jog lėktuvas jau pajudėjo. Vaikino kojos apsunksta, išdžiuvusia gerkle jis padėkoja už atsakymą. Tomui prieš akis pralekia visos tos savaitės, pasiruošimas ir įdėtas darbas.

                              Vakaras, vaikinas sėdi namuose ir žiūri televizorių. Jis vis dar prislėgtas, jaučiasi nusivylęs savimi. Bet staiga Tomo žvilgsnis užkliūna ties viena žinių naujiena. Pranešėja pasakoja apie lėktuvo katastrofą. Įsiklausęs vaikinas supranta, jog šiuo lėktuvu jis šiandien būtų skridęs. Galvoje ėmė virti mintys, Tomas atsikvepia ir giliai susimąsto. Kur jis būtų dabar, jei vis dėlto būtų suspėjęs į lėktuvą? Kankinamas tokių neramių minčių ir nuovargio, vaikinas užmiega.

                             Ryte prie karštos pieniškos kavos puodelio, Tomas galvoja, kad nors ir skrydis jam buvo labai svarbus, jis džiaugiasi, jog šiuo metu jis yra namuose ir kramsnoja sumuštinį. Vaikinas tiki, jog bus kitas skrydis, kuris bus sėkmingas.

                             Manau, nereikia visada taip skubėti, nes toks beprotiškas skubėjimas gali prišaukti baisią nelaimę.

Enrika Lazovskytė 

Übersetzung:

Der Flug

Warum passiert das, dass wir uns verspäten und nicht rechtzeitig etwas machen. Bei der Antwort auf diese Frage erzählt Tomas folgende Geschichte:

Seine Arbeit nimmt Tomas sehr ernst. Der Junge möchte eine Karriere machen. Eines Tages bekommt er die Möglichkeit. Sein Chef schickt ihn nach Paris. Dort wird ein wichtiges Treffen stattfinden. Bei diesem Treffen wird ein Gesicht für eine Parfüm-Werbung ausgewählt. Der Junge hat eine Aufgabe. Er soll alles tun, um die Models für die Werbung zu finden.

Tomas nimmt seine Aufgabe sehr ernst. Er möchte seine Fähigkeiten zeigen. Die Kollegen verstehen seine Sorgen. Über den Flug spricht Tomas jeden Tag. Manchmal träumt er was wäre, wenn es klappen würde. Dieser Tag ist schon Morgen. Tomas fühlt sich gut vorbereitet. Er hat alles gut geplant. Der Flug von Vilnius nach Paris ist sein Weg zum Erfolg.

Am nächsten Morgen beim Aufwachen schreit der Junge: „Ah nein!" Er hat verstanden, dass er verschlafen hat. Tomas gibt nicht auf, er probiert es zu schaffen. Schnell angezogen nimmt er seinen Koffer und rennt zur Tür. Er denkt an nichts anderes. Er steigt in das Taxi, das zum Flughafen fährt. Er verspricht dem Taxifahrer, dass er ihm einen größeren Betrag bezahlt, wenn er scneller fährt. Trotz der schnelleren Fahrt hat er den Flug verpasst.

Es ist Abend. Tomas sitzt zu Hause und sieht fern. Er fühlt sich angeschlagen und müde. Plötzlich hört er eine Nachricht, in der über eine Flugzeugkatastrophe berichtet wird. Der Junge hört, dass das Flugzeug mit dem er fliegen sollte, abgestürzt ist. Er denkt, was wäre, wenn er mit in diesem Flugzeug geflogen wäre. Mit solchen schweren Gedanken schläft er ein.

Am nächsten Morgen denkt der Tomas, dass es ein sehr wichtiger Flug war, er freut sich, dass er zu Hause ist, trinkt Kaffe und isst ein Brötchen. Er glaubt, dass es noch ein anderen Flug gibt, der glücklicher für ihn sein wird. Man muss nicht immer alles schnell machen, weil das auch Unglück bringen kann.